- godėti
- 1 godė́ti, -ė́ja (gõdi), -ė́jo KI507 žr. gobėti: Jonas [arklius] mylėjo, maisto duot jiems negodėjo prš. Žmona buvo šį turtą per ilgus metus begodėdama sučėdijusi rš. | refl.: Grobsto, godėjasi, kiekviena stelgiasi, kad tik daugiau suglemžtų Žem. Brolis gõdisi žiemos sniegu mėšlą išvežti, t. y. stelgias J. Turtingiejai labiau piningo godasi kaip biedniejai Kltn. Vaikai jo dideliai godėjos turtų M.Valanč. Negodė́kies per daug valgyti Žem. Besigodė́dama baisiai nupjaudavo riekę ploną kai lakštą Jrk. Trečią kartą vedė jį godop, idant godė́tųs DP109. Vienu žodžiu ižg griešno teisinyku, ižg godinčios duosnumi ... padaryt teikės DP511.
Dictionary of the Lithuanian Language.